Miego Agentė Ieva

POILSIS PRASIDEDA
NUO SAVĘS PRIĖMIMO

Ar kada nors jautei, kad tavo kūnas lyg svetimas – jo kartais per daug, kartais jo per mažai, jis per jautrus arba pavargęs?

Mes, moterys, dažnai gyvename nuolatiniame išorinio lauko vertinime.
Kūnas tampa projektu, kurį reikia tobulinti, laikyti disciplinuotai, spausti dar labiau…
Dėl išorės. Dėl kitų nuomonės. Dėl pasirodymo.

Tačiau mano giliu įsitikinimu:
tavo poilsis prasideda tada, kai nustoji kovoti su savimi ir nustoji “pasirodyti” dėl kitų.

Kūno priėmimas – pirmas žingsnis į gilų poilsį

Mūsų kūnas keičiasi: su amžiumi, per hormoninius ciklus, per išgyvenimus ir emocijas ir skirtingus mūsų gyvenimo etapus. Tai ne mūsų silpnumas – tai mūsų išmintis.

Moteriškas kūnas kalba per nuovargį, per įtampą, per nemigą.
O mūsų darbas – išmokti jį girdėti, ne “taisyti.”

Kai priimame savo kūną “čia ir dabar”, net jei jis ne toks, kokio norėtum, atsiranda vietos tavo švelnumui. O kur švelnumas – ten ir poilsio pradžia.

Poilsis kaip pasipriešinimo aktas

Šiuolaikinė moteris dažnai gyvena bėgime: darbas, rūpesčiai, šeima, lūkesčiai.
Poilsis tampa ne prioritetu, o privilegija. Bet taip neturi būti, priešingai kurdamos santykį su poilsiu kaip su esmine, neatskiriama gyvenimo dalimi, tuo pačiu kursime sąmoningą pasirinkimą atsigręžti į save, klausant savo kūno, leidimo sau būti be kaltės jausmo.

Ką gali padaryti šiandien dėl savęs?

Sustoki 3 minutėms ir paklauski savo kūno – ką dabar jaučiu?
Užuot siekusi „sutaisyti“ nuovargį – apkabinki jį, kaip sau žinutę, kad laikas stabtelėti.
Vietoj griežtos standartinės disciplinos rinkis švelnias ribas.
Kada paskutinį kartą jautei kad nori prigulti siestai be sąžinės kaltės nors indai neplauti?
Kada paskutinį kartą skaitei knygą, be nuolatinio dirščiojimo į telefoną?
Kada paskutinį kartą kvėpavai giliai ir lėtai?

Priminki sau: tavo kūnas nėra problema. Jis – tavo namai.

Miegas kaip meilės sau aktas

Kai atsigręži į savo kūną su pagarba ir priėmimu, miegas tampa ne tik fiziologiniu procesu, bet ir meilės sau ritualu.

Gal vakarais skaitai eilėraščius arba vartai meno ir fotografijų albumus.
Gal tiesiog guli tyloje ir užsimerkusi prisimeni savo dar vieną nuostabią gyvenimo dieną.
Gal įsipili rožinio vyno ir tą akimirka jautiesi pakankama.
Visos tavo pasirinktos poilsio formos – teisingos, gyvos, tikros, moteriškos.

Šiandien kviečiu tave ne taisyti save, o apkabinti.
Nes tik per švelnumą ir leidimą būti, atsiveria gilesnis, švelnesnis, tikras poilsis.

Tavo kūnas niekada nebuvo priešas.
Jis – tavo sąjungininkas.
Ir kai tu jį priimi, jis tau atsako – gilesniu kvėpavimu, šiltesniu miegu, švelnesniu gyvenimu.

Keletas mokslinių faktų patvirtinančių mano mintis

Savęs priėmimas mažina streso hormonų lygį

Tyrimai rodo, kad žmonės, praktikuojantys savęs priėmimą, turi žemesnį kortizolio (streso hormono) lygį. Lėtinis stresas yra viena iš pagrindinių miego sutrikimų priežasčių, nes jis aktyvuoja simpatinę nervų sistemą („kovok arba bėk“ režimą), trukdančią atsipalaiduoti.

Šaltinis: Ford et al., 2018. Self-compassion reduces stress and promotes sleep quality.

Savęs atjauta susijusi su geresne miego kokybe

Tyrimai suaugusiųjų tarpe rodo, kad aukštesnis savęs atjautos (self-compassion) lygis yra tiesiogiai susijęs su geresne miego kokybe, mažesne nemigos rizika ir ramesniu užmigimu.

Šaltinis: Hu et al., 2018. Self-compassion and sleep quality in adults.

Negatyvus savęs vertinimas skatina nemigą

Žmonės, kurie dažnai save kritikuoja, patiria daugiau nerimo, gėdos ir depresinių minčių, kurios ypač sustiprėja vakare, kai kūnas bando ilsėtis. Tokios mintys aktyvuoja smegenis, trukdo atsipalaiduoti ir lemia ilgesnį užmigimo laiką bei dažnesnius prabudimus.

Šaltinis: Kelly et al., 2017. Rumination and insomnia: The mediating role of self-criticism.